nedirbsim? nedirbkim, bet...

pasirodo, kad kovo mėnesį labai daug nedirbsim. visiems žinomas portalas netgi sugeneravo šiokią tokią lentelę (cituoju):

Poilsio dienos ir darbo savaitgaliai kovą

Diena	Poilsio ar darbo diena
Kovo 8 d., šeštadienis	Poilsio
Kovo 9 d., sekmadienis	Poilsio
Kovo 10 d., pirmadienis	Poilsio
Kovo 11 d., antradienis	Poilsio
Kovo 15 d., šeštadienis	Darbo
Kovo 16 d., sekmadienis	Poilsio
Kovo 22 d., šeštadienis	Poilsio
Kovo 23 d., sekmadienis	Poilsio
Kovo 24 d., pirmadienis	Poilsio
Kovo 25 d., antradienis	Poilsio
Kovo 29 d., šeštadienis	Poilsio
Kovo 30 d., sekmadienis	Poilsio

(citatos pabaiga)

nu aš tai labai džiaugčiausi iš tikro. aš labai mėgstu nedirbt, netgi neretai nedirbu ir darbo dienomis. bet yra biški ir parkių dėl to.

taip išeina, kad š.m. kovą, kas trečią dieną nedirbsim. protingas žmogus iškart gali primesti, kad kas trečią dieną man teks praleisti su boba.

kas galėtų tuo džiaugtis? nebent koks nors lūzeris, nuogos bobos dar niekad nematęs... :|

mickis mauzas on the desk

šiaip tai mane valdo tai, kad mausai dabar veik be išimties optiniai ir belaidžiai (hah, kai pamenu kažkokius beviltiškus infraredinius bandymus, tai plaukai šiurpsta iki pat alkūnių).

ale bet tačiau kitavertus yra toks nesimpotnas simptomas: nuolatinis pamiršimas padėti mickį mausą ant pakrovimo padėkliuxo.

biški sucked būna kokį antradienį (kaip šian), kai penktadienį pamirštas padėti ir, o seube, pirmadienio vakarą taip pat (nors zaklinal sebia visą dieną) mausas tau pasako fcuk off, gaidy, aš šiandiena nebedirbsiu.

biški visviena gerai tas, kad kraunasi jie žaibiškai, kol atsigeri ten kakavos kokios ir lalala tai jau žiūrėk ir žaliai ima šviesti.

but the question is: o tai ką negalėtų jie per tą blūtūfą dar ir pasikrauti? laidų ir taip pakankamai prinarpliota tarp PC ir visos tos periferijos, ką ne?

blue winston blue

kaip matom iš vaizdinės priemonės, pakelis is emty. is there the last one? maybe.

ar tai turėtų reikšti, kad metu rūkyt? ne.

kas kaltas? be abejo, akcizas ir bobos (kai buvau labai naujas ir dar ganėtinai durnas, pradėjau rūkyti atseit šiaip sau, bet kai dabar esu senas ir sąlyginai protingesnis, galiu tvirtinti, kad tai buvo mano kančiose bepražystančio maskulinizmo išdava, kas gi kita?).

ar pirksiu kontrobandą? ne.

kam man to reikia? o kam man to nereikia?

o tai ką rūkysiu? pažiūrėsim, gal nieko. ']

no country for old men

very cool very well, lygiai kaip dainuojama geyster hite under the fuse of love. tik tiek galima pasakyti apie naujausią brolių koenų mūvį no country for old men.

pirkdamas bilietus svarsčiau ar neperbrangu (16 lt / vnt.), nes garantuotai po kokio pusmečio būtų galima gauti\parispūsti dvd ripą (o gal jau dabar yra?), o dar po metų ar net anksčiau, kokia nors elenka ar eltėvė parodytų kantriausiems savo žiūrovams, vidury nakties tarp pusvalandžio trukmės reklaminių blokų.

but the question is: ką galima gauti už 16 lt galvai kakakolaplazoj? gaunate storą storą kaimyną, pasislėpusį už neįtikėtino dydžio kukurūzų spragėsių maišo, gaunate 13 min. reklamos (nuėmiau laiką), ir stebuklą, kuris jau ne iš plazos, o brolių koenų malonės.

waht was wonder 4 me? kad nevaidino styvas (kiba susiėdė, dabar gi jis supastaaa). kad broliai visai nenusivažiavo ir paskutinis jų mūvis nė kiek neprastesnis už kad ir tą patį fargo. gera aktoriaus, vaidinusio pagrindinį blogietį šigūrą, rolė (nežinau kokiomis proporcijomis tam turėjo įtokos scenarijus, režisūra ir paties artisto meistriškumas).

sakyčiau tie 16 lt × 2 (vienas po kinus dar nevaikštau) buvo išleisti ko gero geriausiai iš visų kitų mano 16 lt. abejoju ar carlsberg, jei būtų 16 lt išleidimo konsultantas, pasiūlytų ką nors geriau, nebent eliminuotų tą storulį su spragėsiais ir 13 min. reklamos.

tamplieriai ir kt. bullshit

šita gi... skaičiau čia tokią knygą. tik nereikia čia važiuoti ant manęs, kažkada aš skaitydavau nuolat. dabar grynai per atsitiktinumą, pamatęs gražiai daliniu lakavimu puoštais viršeliais knygą, taip maždaug už 25-35 Lt, ant kolegės stalo, paprašiau duoti paskaityti. šiokia tokia pakaitinė terapija buitinės chemijos bei kosmetikos aprašų, įvairiomis rytų europos kalbomis, studijoms ir kryžiažodžių smagumams on the loo.

autorius: raymond khoury, kilęs iš libano, gyvenęs US, ir taip toliau. kaip jis pats kukliai nuleidęs ilgablakstienius vokus, iš po kurių šviečia nesumeluotas narcizo pasigėrėjimas pačiu savimi, pasakoja, knygas rašyti jį įkalbėjęs kažkoks kino magnatas, perskaitęs būsimo scenarijaus apmatus, kuriuos raymondas norėjo atiduoti profesionaliam scenaristui.

galėjo tas magnatas ir nepasipainioti po raymondo kojomis, kadangi neskaitant tam tikro kinoscenarijams būdingo detalumo, tokio like a stephen king, knygoje daugiau nieko doro nėra (400 psl.!).

jei, tarkime, koks umberto, irgi nevengia visokių masonų savo siužetuose ir, drįsčiau teigti, jis buvo pirmasis kuris ėmė jodinėti ant tos kumelės, tai bent jau daro tai gerokai smagiau ir ne taip įkyriai bei groteskiškai naiviai, kaip khoury, kurio paskutinis tamplierius (džyz...) lyg ir mokslininkas, supykęs ant rymo katalikų sektos, dėl to, kad jo dukrelė ir žmonelė numiro, o kažkoks kunigas nieko paguodžiančio į tai negalėjo pasiūlyti. tas profesorius iš įniršio suranda beveik pradingusį pėdsaką (ir pasisek tu man taip!) į tamplierių kažkada valdytą paslaptį apie tai kad jėzus tebuvo žmogus ir ta proga, pakeliui galbydamas visus kas jam trukdo, bando pasauliniu mastu sugriauti tikėjimą krikščionių dievu. galabyti jam padeda slaptasis vatikano agentas, kuris kai užsideda akinius atrodo romus kaip avelė, o kai nusiima – iškart tampa akivaizdu, kad galvažudys. šis skuba naikinti visus pėdsakus ir tik profesoriaus niekaip nenutveria. užtai nuolat nutveria eftėbė agentą ir jo paną irgi mokslininkę, bet ir tų kažkaip pradžioj nenori, o pabaigoj nebesugeba patvarkyti. o tie galų gale lyg ir tampa really paskutiniaisiais tamplieriais, per dievo malonę sužinodami tą paslaptį, pribaigdami (tegu netyčia, bet...) profesorių ir taip toliau. ir jau visai finale jie nusprendžia, kad geriau apgaule grįstas mitas, nei suirutė, kurią sukeltų atskleista tiesa.

haha. aišku ten dar paraleliai dėstoma eftėbė agento ir jo panos flirto bei meilės istorija, detaliai piešiamos geografinės vietos, yra keletas skyrių iš ankstyvųjų viduramžių ir pan. nu čia atseit moderni literatūra tokia. bet tai dieve tu mano, kaip vistik viskas nesgrabnai ir tapornai padaryta. jei dar neskaitėt, tai ir neskaitykit. done.

o mano sekanti knyga bus k. vonneguto galapagai. čia jau beveik nusprendžiau. ir jums to linkiu, vaikinai!

g sick, g brain, g flood'as

visuotinės meilės dieną pasidovanokite sau ką nors, ko labai norėjot, tačiau dar neturite. aš sau pasidovanojau google handbar įskiepą (jau parduodamas visose vaistinėse ir degalinėse!).

susileidus didoką ampulę žalzgano skystimėlio į veną, jau po penkių minučių galima naudotis šia dTSB (directly to your sick brain) technologijų naujove. galiu pasakyti, kad nors ir beta versija, veikia – kaip ir viskas от гагл – flawless. instrukcijoje dar rašoma, kad priklausomai nuo naudojimosi dažnumo, teks nuolat leistis papildymus. tačiau yra numatoma ir pegiliuota versija, o jau dabar, kartu su „g-handu“, kaip jau imta jį trumpai vadinti, parduodamos ir parent control dražė, bei kiti specialūs priedai (pvz. 1st aid loyalty pack, kinijoje ir womans day recipe – egzaltuotoms moterims bei gėjams).

ok, dabar trumpam turiu išlėkt iki statoilo, nes mano g-handas, po maždaug 40-ies min. intensyvaus overuseinimo baigia nuslopti.

bye!

02 14

ok. pabandysiu kristi žemyn savo paties ir visų kitų snobiškai ar atseit snobiškai nusiteikusių pyplų akyse. t.y. pabandysiu pateisinti valentino dienos egzistavimą as it is.

t.y. nu aišku, nesąmonė yra visi tie daugiau/mažiau rinkodariniai festivaliai, nesvarbu, paremti lokaliomis krašto tradicijomis ar ne. apskritai, nervina džiaugsmingi medijų šūkaliojimai, kiek kokie tinklai rengiasi suprekiauti ar suprekiavo helouvyno (vėlinių), kalėdų bumo, užgavėnių ar valentino progomis. ir dar be galo erzina panlithuaniškų puristų purkštavimai, kad nesilaikoma tradicijų, neverkiama kiaurus metus, o per vėlines ir ypač, ir blah blah blah...

grynai savo, niekad niekam neprisiruošiančio tinginio požiūriu, valentinkė man yra patogi proga įspirt sau į subinę ir nusivilkt iki kokio nors kiosko su visokiu kičiniu thirty cents stuff'u kaip minimum, ar pastverti kokią šluotą iš gėlių kampelio kokiam haipamarkete, ir suteikti trisdešimt laimės akimirkų for my dearest, galbūt lauktų n mėnesių ir galbūt ne tiek laimingų, kiek galėtų būti, jei tai būtų šiaip diena, o ne vasario 14-ta. anyway... matyt senstu, ir greit mirsiu.

tai kam aš čia dar rašinėju?