šita gi... skaičiau čia tokią knygą. tik nereikia čia važiuoti ant manęs, kažkada aš skaitydavau nuolat. dabar grynai per atsitiktinumą, pamatęs gražiai daliniu lakavimu puoštais viršeliais knygą, taip maždaug už 25-35 Lt, ant kolegės stalo, paprašiau duoti paskaityti. šiokia tokia pakaitinė terapija buitinės chemijos bei kosmetikos aprašų, įvairiomis rytų europos kalbomis, studijoms ir kryžiažodžių smagumams on the loo.
autorius: raymond khoury, kilęs iš libano, gyvenęs US, ir taip toliau. kaip jis pats kukliai nuleidęs ilgablakstienius vokus, iš po kurių šviečia nesumeluotas narcizo pasigėrėjimas pačiu savimi, pasakoja, knygas rašyti jį įkalbėjęs kažkoks kino magnatas, perskaitęs būsimo scenarijaus apmatus, kuriuos raymondas norėjo atiduoti profesionaliam scenaristui.
galėjo tas magnatas ir nepasipainioti po raymondo kojomis, kadangi neskaitant tam tikro kinoscenarijams būdingo detalumo, tokio like a stephen king, knygoje daugiau nieko doro nėra (400 psl.!).
jei, tarkime, koks umberto, irgi nevengia visokių masonų savo siužetuose ir, drįsčiau teigti, jis buvo pirmasis kuris ėmė jodinėti ant tos kumelės, tai bent jau daro tai gerokai smagiau ir ne taip įkyriai bei groteskiškai naiviai, kaip khoury, kurio paskutinis tamplierius (džyz...) lyg ir mokslininkas, supykęs ant rymo katalikų sektos, dėl to, kad jo dukrelė ir žmonelė numiro, o kažkoks kunigas nieko paguodžiančio į tai negalėjo pasiūlyti. tas profesorius iš įniršio suranda beveik pradingusį pėdsaką (ir pasisek tu man taip!) į tamplierių kažkada valdytą paslaptį apie tai kad jėzus tebuvo žmogus ir ta proga, pakeliui galbydamas visus kas jam trukdo, bando pasauliniu mastu sugriauti tikėjimą krikščionių dievu. galabyti jam padeda slaptasis vatikano agentas, kuris kai užsideda akinius atrodo romus kaip avelė, o kai nusiima – iškart tampa akivaizdu, kad galvažudys. šis skuba naikinti visus pėdsakus ir tik profesoriaus niekaip nenutveria. užtai nuolat nutveria eftėbė agentą ir jo paną irgi mokslininkę, bet ir tų kažkaip pradžioj nenori, o pabaigoj nebesugeba patvarkyti. o tie galų gale lyg ir tampa really paskutiniaisiais tamplieriais, per dievo malonę sužinodami tą paslaptį, pribaigdami (tegu netyčia, bet...) profesorių ir taip toliau. ir jau visai finale jie nusprendžia, kad geriau apgaule grįstas mitas, nei suirutė, kurią sukeltų atskleista tiesa.
haha. aišku ten dar paraleliai dėstoma eftėbė agento ir jo panos flirto bei meilės istorija, detaliai piešiamos geografinės vietos, yra keletas skyrių iš ankstyvųjų viduramžių ir pan. nu čia atseit moderni literatūra tokia. bet tai dieve tu mano, kaip vistik viskas nesgrabnai ir tapornai padaryta. jei dar neskaitėt, tai ir neskaitykit. done.
o mano sekanti knyga bus k. vonneguto galapagai. čia jau beveik nusprendžiau. ir jums to linkiu, vaikinai!
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą